- šliejimas
- šliejìmas sm. (2) DŽ → šlieti: 1. K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ. | refl. NdŽ, DŽ1. 2. NdŽ. | refl. NdŽ. 3. Šliejimu vadinamas toks ryšys, kai priklausomasis dėmuo prisijungia prie pagrindinio, pastarojo nereikalaujamas LKGIII12. | refl.: Bendraties ryšius su veiksmažodžiais yra įprasta vadinti šliejimusi LKGIII162. 4. NdŽ → šlieti 10. \ šliejimas; įšliejimas; prišliejimas; susišliejimas
Dictionary of the Lithuanian Language.